top of page

Perfekcionizmas trukdo sėkmingai mokytis kalbas




Kai pradedame ką nors mokytis, norime, kad iškart tobulai sektųsi. Jeigu mokaisi skaičius, negali sustoti išmokus tik vieną, du ir tris. Reikia išmokti bent nuo vieno iki dešimt arba nuo vieno iki šimto. Jeigu mokaisi prancūzų ar ispanų kalbų veiksmažodžių asmenuotes, neužtenka vien tik „aš esu“ ir „mes esame“; norisi sužinoti daugiau, suvokti, kokia logika slypi už šių formų. O jei viso to dar neišmokai, net nesvarstyk apie kalbėjimą užsienio kalba! Juk tu dar „nemoki“. 😉


Remiantis tyrimais, taip mąsto statistinis mokinys, besimokantis kalbų. Tiesą pasakius, tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug žmonių taip ir neišmoksta užsienio kalbos. ☝️


Pirmojoje pastraipoje apibūdintas vidinis siekis viską daryti tobulai, viską iškart ir tobulai „mokėti“ prieš pradedant vartoti užsienio kalbą. Šiame įraše pasigilinsime, kaip veikia perfekcionizmas ir kaip jis trukdo pasiekti gerų rezultatų, iš kur jis kyla bei kuo jį pakeisti, kad sėkmingai išmoktum kalbą.



Perfekcionizmas trukdo mokytis


Gerai pagalvojus, požiūris, jog vos kažką pradėjęs daryti, turi tai atlikti tobulai, nėra mums natūralus. Ištisus šimtmečius žmonės efektyviausiai mokėsi tada, kai pasimokydavo iš savo klaidų. Tyrimai taip pat rodo, kad klaidų darymas yra geriausias būdas ką nors išmokti, kadangi nėra įmanoma vos pradėjus naują veiklą, atlikti ją tobulai.


Perfekcionistai patiria „analizės paralyžių“ ir išties atsiduria sudėtingoje situacijoje. Jie nori būti tobuli, kad galėtų panaudoti savo įgūdžius, tačiau nepatyręs klaidų tobulumo nepasieksi. Jie užstringa, nes iš esmės veikia patys prieš save.


Tai rodo ir tyrimai. Užsienio kalbų mokiniai tiki, kad norint pasiekti gerų rezultatų, leisiančių įvaldyti naująją kalbą, reikėtų įdėti labai daug pastangų ir užtruktų taip ilgai, kad visai nesinori to pradėti.



Nuo mažų dienų esame mokomi siekti perfekcionizmo


Nereikia toli ieškoti, kad pamatyum, iš kur šis perfekcionizmas. Jo šaknys mokykloje: Tradicinė vertinimo sistema mus įpratina prie klaidų vengimo. Tai mumyse užprogramuoja didelę baimę suklysti, o kartu trokšti tobulumo kame, ko dar net nemokame. Tokiu atveju, tikimybė suklysti turėtų būti žemiausia. ☝️


Prisimink, kaip įprastuose užsienio kalbų testuose klaidos žymimos raudonu tušinuku, kartu nukreipiant dėmesį nuo, sakykim, 80 % teisingų atsakymų. Pasvarstykime. Kas nutiktų, jeigu vietoje to dėmesį kreiptume į tuos 80 %? Jeigu šias žinias panaudotume kalbėjimo lavinimui realiai bendraujant vietoje gąsdinimo likusiais 20 %? 😉


Atsakymas paprastas. Mokinius jų rezultatai skatintų mokytis toliau, vietoje nerealistiškų perfekcionistinių lūkesčių, kurie tik smugdo motyvaciją.


Jeigu nori sužinoti daugiau apie tai, kaip mokyklinė kalbų mokymosi sistema atbaido nuo kalbų mokymosi, kviečiu paskaityti šį įrašą.


Kodėl mokantis užsienio kalbų naudinga priimti savo netobulumą


Greičiausiai nuskambės keistai, tačiau apie tai dažnai kalba poliglotai (žmonės, mokantys daug kalbų), teigdami, kad tai yra raktas į kalbų mokymosi sėkmę. Neverta alinti save dėl tobulumo, daug efektyviau kalbą mokytis sava tėkme - kaip vaikystėje. 🚀


Ką noriu tuo pasakyti?


Visų pirma, visi sėkmingi poliglotai apsupa savo kasdienybę tiksline kalba: tinklalaidėmis, Speakly klausymo užduotimis, ir kitomis priemonėmis. Dauguma poliglotų teigia, kad prieš pradėdami mokytis užsienio kalbos žodžius, jie daug klausosi tam, kad įprastų prie naujosios kalbos. Visa tai vyksta savaime, pernelyg nekontroliuojant. Suprantama, kad perfekcionistui tai sunku ir įsivaizduoti. ☝️


Rekomenduoju peržiūrėti šį vaizdo įrašą su įkvepiančia poliglote Laura Maliszewska, kuriame ji kalba būtent apie tai:



Antra, poliglotai suvokia, kad ne visi tikslinės kalbos žodžiai bei frazės yra lygiavertiški. O kaip jau turbūt žinai, Speakly moko žodžių ir frazių pagal jų statistinį svarbumą realiuose pokalbiuose. Tai itin svarbu norint laisvai kalbėti užsienio kalba. 🚀


Rekomenduoju peržiūrėti šį vaizdo įrašą su įkvepiančia poliglote Lindie Botes, kuriame ji kalba būtent apie tai:




Apibendrinant


Tiems, kas mokosi užsienio kalbų, perfekcionistiškas gramatikos šlifavimas atrodo savaime suprantamas prieš pradedant šia kalba kalbėti. Tačiau pažangiausi mokiniai žino, kad iš tikrųjų kalbų mokymasis vyksta kitaip.


Reikia išeiti iš savo saugaus burbulo ir pradėti kalbėti užsienio kalba, net jei moki tik kelis žodžius ar sakinius. Tai ilgas procesas, bet jo eigoje galiausiai nušlifuosi ir „tobulus“ gramatikos įgūdžius.


Taigi, mokykis netobulai, pradėk nuo statistiškai svarbiausių žodžių ir sakinių su Speakly, vartok savo tikslinę kalbą net jei painioji žodžius ar jų kartais pritrūksta. Tai geriausias būdas lavinti savo įgūdžius! 🚀


Prieš užbaigdamas pasidalinsiu šauniu pokalbiu su poliglote ir kalbų eksperte Lindie Botes (pilną pokalbį rasi paspaudus ant šios nuorodos), su kuria diskutavome apie perfekcionizmo ypatybes.





100 views0 comments
bottom of page