3 priežastys, kodėl kalbų mokymasis mokykloje nėra veiksmingas (ir kaip tai pakeisti)




Kaip aš - ir iš tikrųjų dauguma žmonių - turbūt patyrei, kad kalbų mokymasis mokykloje neveikia ir nepadeda pasiekti trokštamų rezultatų. Dažnai girdime, pavyzdžiui, „mokykloje mokiausi vokiečių kalbos 6 metus, bet kalbėti neišmokau“. Tokie lūkesčiai mokykliniam mokymuisi yra tapę norma. Iš esmės tai neefektyvi mokymosi aplinka, kur tėvai gali palikti savo vaikus dienos metu. O kiek daug būtų galima atlikti vystant kalbų mokymąsi vaikams.😉


Nepaisant to, kad dažnai skundžiamasi, jog vaikai nėra pakankamai aktyvūs, tyrimai rodo, jog pagrindinės priežastys, kodėl taip stringa mokyklinis kalbų mokymasis, visai nepriklauso nuo vaikų. Priežastys giliai susijusios su tuo, kaip kalbų mokoma mokykloje, kokios prieigos yra taikomos.


Perskaičius šį blogo įrašą bus lengviau suprasti, kaip ir kodėl tai, jog vaikai kalbų mokosi nepakankamai greitai (arba išvis neišmoksta), yra švietimo sistemos kaltė bei ką reikia daryti norint tai pakeisti.


Tai nėra vaiko kaltė


Kai mokytojams ar tėvams, kurie moko savo vaikus, nepavyksta išgauti norimo rezultato, visada lengva primesti kaltę vaikams: trūksta motyvacijos, įsitraukimo, susidomėjimo.


Kartu tyrimai rodo, jog mažas įsitraukimas, žemas susidomėjimo lygis ir silpna motyvacija nėra tokie dalykai, kuriuos vaikai patys savaime galėtų patobulinti. Tai yra aplinkos atsakomybė - užtikrinti, jog į visus šiuos aspektus būtų atitinkamai atsižvelgta bei panaudota kaip tam tikri įrankiai geresniam rezultatui pasiekti . 🚀


Švietimo sistemoje esame sukūrę plotmę, kurioje tikimasi įsitraukimo, motyvacijos ir susidomėjimo, netaikant jokių metodų ar prieigų, kurių pagalba motyvacija, įsitraukimas ir susidomėjimas būtų sukurti. Atvirai kalbant, tai nėra sveika.


Vietoje to, kad mes kaip mokytojai ir edukacijos lyderiai prisiimtume atsakomybę, jog tai mes turime kurti aplinką, kuri atneštų puikius rezultatus, mes šalinamės šios atsakomybės ir permetame ją vaikams, kurie neturi žinių, įgūdžių ar priežasčių kokiems nors metodams taikyti, jog mokymasis būtų įdomesnis. Tai tas pats kaip leisti kaimynui taisyti savo elektros skydinę - juk greičiausiai neleistum, ar ne?


Kaip matai, ši sistema yra keista. Vietoje to, kad mokiniams padėtume, mes juos kaltiname. ☝️


Pagalvok apie savo darbovietę. Jeigu nesijauti įsitraukęs, motyvuotas ar įkvėptas dirbti, juk nemanai, kad tai tavo kaltė, ar ne? Ir išties - tai vadovo kaltė. Tai yra jo arba jos atsakomybė motyvuoti darbuotojus pasitelkiant įvairius metodus: atlyginimas, vizija, komandos santykis ir t. t. Nors būdai, naudojami mokyklose, tam tikra prasme skiriasi, tai dar nereiškia, jog vaikams reikia taikyti kitokią prieigą.


Taigi, paanalizuokime 3 priežastis, kodėl mokyklos sistema kalbų mokymosi srityje neduoda tokių rezultatų, kokius turėtų.



I priežastis: Dėmesys klaidoms, o ne pasiekimams


Tai pati akivaizdžiausia priežastis, kurią tikrai teko patirti pačiai ar pačiam. Paklausk savęs - ar užsienio kalbų pamokų metu mokytojai dėmesį skirdavo, kaip išvengti klaidų, ar kad pagirtų už tai, kas jau išmokta?


Pagalvok apie testą, apie klaidų taisymą jame. Į ką sutelkiamas dėmesys (dažniausiai paryškinant raudonai) - į viską, ką atlikai teisingai, ar į viską, ką atlikai blogai?


Vis tik tai, kas buvo atlikti blogai, ar ne?


Turbūt paklausi, kodėl tai svarbu. Juk akivaizdu, kad reikia vengti klaidų, jeigu norime išmokti kalbą, tiesa?


Ne. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad dėmesio telkimas į klaidas atneša štai tokius rezultatus:

  • Besimokantieji jaučiasi praradę motyvaciją ir norą įsitraukti (nes nejaučia, kad jiems sektųsi).

  • Atsiranda baimė reikšti mintis, nes baiminamasi suklysti. Jeigu nieko nesakai, mažesnė tikimybė ką nors klaidingai atlikti.

  • Dingsta noras dalyvauti mokymosi procese, kadangi egzistuoja tie, kurie mokosi „geriau“ (= nedaro klaidų), o likusieji nesijaučia tokie sėkmingi (kadangi visada tenka vytis geriau besimokančiuosius). Tai sukuria papildomų kliūčių mokantis.


Kaip rodo duomenys, tai aspektas, kuris sukuria daugiausiai sunkumų siekiant gerų rezultatų kalbų mokymosi procese. Mes skiriame dėmesį tam, kad išvengtume klaidų, o tai trukdo pasiekti norimų rezultatų. Tik vienas dalykas, o pridaro tiek daug žalos...


Dabar pagalvok, kaip mokeisi savo gimtosios kalbos ir kaip tau padėjo tėvai. Ar jie telkė dėmesį į klaidas? Ar rašė tau pažymius? Nieko panašaus, tiesa?


Kodėl? Mes esame žmonės ir mokymosi procesai mums yra natūralūs, ypač tada, kai jie paremti atkartojimu, imitavimu. Suklysti - kartoji vėl. O galiausiai atlieki teisingai.Švietimo sistema šį procesą pamiršo. Tačiau laikas tai pakeisti. ☝️


2 priežastis: 20 vaikų mokymas vienu metu


Mane yra tekę daug metų ir skirtingose mokyklose dirbti užsienio kalbų mokytoju. Mano kaip kalbų mokytojo patirtis buvo labai įdomi, nes dirbdamas prancūzų kalbos mokytoju kartu kūriau Speakly metodologiją. Iš arti pamačiau, kaip veikia mokyklos sistema, ir suvokiau, kokie ryškūs mokykliniai kalbų mokymo trūkumai, kai susiduri su jais akis į akį bei atidžiau tai paanalizuoji. 😉


Stovėdamas klasėje priešais 20 mokinių aš, žingeidus kalbų tyrinėtojas, negalėjau palikti nuošalyje sumišimo ir nepakankamumo jausmo, kai reikėdavo nuspręsti, kaip efektyviau išmokyti kiekvieną iš šių 20 vaikų. Jie buvo įsprausti į „standartinio moksleivio“ kategoriją, kurioje aš negalėjau atsižvelgti į jų individualumą:

  • mokymosi tempą;

  • tai, kaip jų atmintis renka informaciją;

  • efektyviausią įsitraukimo būdą;

  • mokymosi prioritetus.

Atvirai sakant, neįmanoma to padaryti. Mokytojas vienas sau neišgali atsižvelgti į visus šiuos aspektus kiekvieno moksleivio atžvilgiu, todėl į klases žiūrime taip, jog visi jose būtų „standartiniai“. Tačiau tokiu būdu stengdamiesi padėti visiems, realiai nepadedame niekam. ☝️


O kartu tai pakeisti yra TAIP LENGVA - čia pat, šiandien. Skaityk toliau ir sužinok kaip. 🚀



3 priežastis: Mokymosi procesas nėra sekamas ir tikras kalbos mokėjimo lygis nėra žinomas


Jeigu bet kurio kalbų mokytojo paklausčiau apie realų jo moksleivių kalbos lygį, greičiausiai atsakytų: „Nežinau, reikia duoti jiems atlikti testą“.


Atsakymas, kodėl taip yra, labai paprastas. Visi besimokantieji turi skirtingus lygius ir jų sekti neįmanoma, nes mokytojas to nesuspėtų. Taigi, turime situaciją, kai niekas nežino, kaip iš tikrųjų moksleiviams sekasi mokytis. Tai apima visus aspektus: kalbėjimo, rašymo įgūdžius, žodyną ir t. t.


Dėl šios priežasties besimokantieji nejaučia savo progreso - taip, net jeigu mokymuisi skiria laiko - kas sumažina jų ūpą iki minimumo.


Pagalvok iš savo perspektyvos. Jeigu užsiimtum veikla, kurioje nematytum savo progreso, tu irgi taip jaustumeisi. Jeigu nežinai, ar darbas, kurį tu atlieki turi realų poveikį žmonių gyvenimui ar įmonės pasiekimams, kaip išlaikyti motyvaciją?


Sprendimas paprastas ir vėlgi - tai veda tokių kalbų mokymosi programėlių kaip Speakly link.


Speakly realiu laiku seka kiekvieno besimokančiojo progresą - štai šiuos įgūdžius:

  • žodyną;

  • rašymo įgūdžius;

  • kalbėjimo įgūdžius;

  • suvokimo įgūdžius.


Jeigu pusė pamokų vyks Speakly platformoje, mokytojas turės puikią kiekvieno moksleivio progreso apžvalgą bei visi galės matyti, kaip iš tikrųjų sekasi mokytis.


Vietoje to, 2021 mokytojai duoda testus, taiso juos ranka ir grąžina mokiniams. Dažnai taip įvertinama tik dalis įgūdžių.


Tai taip pat vargina pačius mokytojus.


Kam to reikia? Mes jau turime tokius sprendimus kaip Speakly, kur visa tai gali būti atlikta automatiškai - paspaudi mygtuką ir matai, kaip tavo moksleiviams sekasi lavinti kiekvieną iš anksčiau minėtų įgūdžių. Paprasta.


Praktiniai sprendimai


Dabar, kai jau supranti mokyklos sistemos problematiką, turbūt svarstai, kaip tai galima pakeisti? ☝️


Atsakymas paprastas - reikia sekti žemiau išvardytus žingsnius.


1 ŽINGSNIS:

Vietoje to, jog naudotume 100 metų senumo sistemą, kai žinias vaikams turi suteikti 1 žmogus (mokytojas), turime į mokymosi procesą integruoti kalbų mokymosi programėles kaip Speakly. Programėlė besimokančiuosius išmokys visko, ko reikia, o mokytojas taps įkvepiančiu motyvatoriumi, kuris skatins kalbą LAVINTI, „mokytis“ ją.


Kodėl? Kalbų mokymosi programėlės kaip Speakly yra integravusios dirbtinio intelekto algoritmus, kurie atsižvelgia į visus anksčiau minėtus aspektus, kiekvienam besimokančiajam atskirai. Pavyzdžiui, Speakly algoritmai stebi tavo mokymosi tempą ir aktyvumą realiu laiku, todėl iškart gali pateikti tokį mokymosi turinį, kuris atitiks tavo tuometinius poreikius ir progresą. Joks mokytojas nėra pajėgus tai atlikti. Tad kodėl neleidus programėlėms kaip Speakly padėti vaikams mokytis išties efektyviu būdu?


Tai galima padaryti jau dabar, integruojant Speakly į pusę kalbų mokymosi pamokų, taip leidžiant besimokantiesiems lavėti patogioje aplinkoje, kuri skatina juos ir suteikia pagalbą tobulinant individualius įgūdžius. Tokių pamokų metu mokytojas tampa vedliu, skatintoju - atsakinėja į mokinių klausimus, tačiau leidžia jiems mokytis kalbos naudojantis kompiuteriu ar išmaniąja programėle.


2 ŽINGSNIS:

Kita pusė pamokų turėtų būti skirta praktiniams įgūdžiams - realiam visko, kas buvo išmokta su Speakly, vartojimui, kartu telkiant dėmesį pasiekimams ir entuziazmo palaikymui.


Geriausias sprendimas tokios aplinkos kūrimui yra viena taisyklė - užsienio kalbos pamoka turi turėti šiai kalbai skirtą terpę. Tai reiškia, kad tuo metu nebūtų vartojama gimtoji kalba. Besimokantieji ras visas gramatikos taisykles ir paaiškinimus programėlėje, o praktikavimosi su bendraklasiais metu susitelkiama į pačią kalbą nežongliruojant tarp skirtingų kalbų. Tai svarbiausia.


Ir viskas. Dviejų žingsnių sistema, kur egzistuoja ideali pusiausvyra tarp mokinių įgūdžių lavinimo su Speakly bei realaus jų panaudojimo lavinant įgūdžius praktinių pamokų metu, kurias veda mokytojas - įkvėpėjas, motyvatorius, tikras Mokytojas.


Tai kalbų mokymosi ateitis. Čia pat, šiandien.







101 views0 comments

Recent Posts

See All